Meistras reikalingas, kad padėtų Jums atsiskleisti – ir tada jo darbas padarytas. Tada jūs susidursite akis į akį su savo Dieviškumu. Tada galite pamiršti meistrą. Tiesiog galite judėti su savo Dieviškumu, kur jis bevestų. Jeigu jis veda šokti – šokite. Jeigu veda į dainą – dainuokite. Jeigu jis veda tarnauti vargšams – tarnaukite. O jeigu jis sako: "tiesiog sėskis po medžiu ir tai bus tavo tarnavimas man“, tada sėskis po medžiu ir tegul tavo vibracijos apglėbs visą žemę. 

Bet tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Tai individualu.

Meistras neturi jokios išankstinės disciplinos. Meistro funkcija – padėti jums, įkvėpti jus šuoliui. Jeigu Meistrą myli, jeigu juo pasitiki, tada viskas bus paprasčiau paprasčiausio. Visa sanjasos esmė yra – pasitikėjimas. Pasitikėjime lengva atlikti šuolį, be pasitikėjimo tai neįmanoma. Abejodami jūs nepasiryšite šuoliui, todėl, kad visada būsite neužtikrinti: šokti, ar nešokti ir visą laiką bus šis arba–arba, arba–arba. Protu nuspręsti – neįmanoma, nes protas neturi gebos suprasti nežinomybę. Jis taip ir lieka prisirišęs prie žinomybės.

Jūs gi niekada nepergyvenote susitikimo su vienove, o reiškia, tai rizikinga. Rizikai reikalingos ypatingos savybės – visiška drąsa – kad pasitikėti ir palikti visas abejones.

Priešingai visoms abejonėms – žmogus įsimyli tą, kuris jau pažino, kuris jau atliko šuolį, kuris jau rado. Ir šitame pasitikėjime žmogus atlieka kvantinį šuolį. Vienas vienintelis žingsnis. Kai tik jūs atliekate šuolį, niekas jums nebegalės sutrukdyti.

Netgi jei jūs abejojate – o šiame kelyje jūs galite abejoti – čia visgi nėra dėl ko nerimauti, jūs pasieksite tą gylį, nes negalite likti kaboti kažkur ore.

Todėl užtenka tik kažkam atlikti šuolį, ir Meistras jau visai nebesirūpina šiuo šuoliu. Jis net nežvilgters: darbas atliktas. Jis dirbs su kažkuo kitu, nes jums vis tiek nėra kur laikytis ore ir neišvengiamai teks eiti iki pat dugno. Užtenka tik kažkam atlikti šuolį, ir Meistro darbas baigtas.

 Oшо "У ног мастера"