“Aš gyvenu Urugvajuje ir atvažiavau trumpam į Lietuvą aplankyti sergančią mamą. Lėktuve pagalvojau, kad atlikti viską per tokį trumpą laiką nestresuojant bus praktiškai neįmanoma, bet eilinį kartą man pasisekė. Atleidus vadžias viskas susidėliojo i savo vietas. Atradau meditaciją ir pasijaučiau kaip tas paukščiukas, kuris pirmą kartą sukaupia drąsą ir iššoka iš mamos susukto lizdo, dar nežinodamas, kad jau gali skristi, kad skrydis yra užkoduotas jo genuose. Medituodamas Ezoteriniame centre “AUM” aš pajaučiau tą skrydžio laisvę, po kurios jau neįmanoma sugrįžti į mamos susuktą lizdą.
Ačiū centro vadovei Šantam už atvirumą, ačiū visiems centro meditatoriams už pasidalinimą savo erdve, ačiū Meditacijos centro “Ojas” vadovui Prembudai už pastangas perduoti savo išmintį ir ačiū Šaidai už besąlygiškai parodytą motinišką meilę.
Man išliko Prembudos pasakyti žodžiai su kuriais aš sutinku 100% - "Meditatorius nesprendžia, jis pamato ir nueina geresniu keliu." Kaip viskas yra paprasta!
Su ilgesiu palieku mamą ir draugus, bet žinau, kad prieš srovę plaukti negaliu, tad pasileidžiu pasroviui šia nuostabia gyvenimo upe link amžinybės vandenyno.
Esu pakeliui į Urugvajų, kur gyvenu ir kas guaraní indėnų kalba reiškia “spalvotų paukščių upė”. Nors tikslus šalies pavadinimas ispaniškai yra "Republica Oriental del Uruguay", kas reikštų – Respublika, kuri yra į rytus nuo upės Uruguay – dažnai juokiamasi, kad šalis neturi pavadinimo.
Tarp kitko, Urugvajus yra vienintelė Pietų Amerikos šalis, kurioje valstybė neremia jokios organizuotos religijos ir, mano patyrimu, dėl to yra daug mažiau žmonių, suluošintų tikėjimo. Čia bažnyčia neturi daugiau galios negu budistų šventykla, žydų bendruomenė, Reiki, akupunktūra, Ishos transformacijos ar Osho meditacijos centras. Ši grupinė energija kultivuoja žmonėse neprisirišimą ir pasirinkimo laisvę, kas mano nuomone, yra vienas iš svarbiausių įgimtų žmogaus teisių.
Dauguma Urugvajaus piliečių turi dvigubą pilietybę, nes šalis yra jauna (gyvuoja tik 200 metų) ir beveik kiekviena šeima turi tiesioginius kraujo ryšius su Europa. Per aštuonerius mano gyvenimo metus šalyje aš nemačiau pakabintos Urugvajaus vėliavos ant privataus namo (nebent tik žaidžiant Urugvajaus futbolo rinktinei). Ypač iš pradžių man pasirodė labai keista, kad žmonės nesitapatina su savo šalimi. Daugybę kartų esu girdėjęs sakant: “finansiškai galėčiau gyventi geriau kitur ir turiu galimybę ten važiuoti, bet gyvenu čia, nes jaučiuosi ramiai”. Tą patį galėčiau pasakyti ir aš.
Patarti neįmanoma, bet norėčiau pasidalinti savo atrastu gyvenimo džiaugsmu. Darydamas didelius ir mažus gyvenimo pasirinkimus stengiuosi atsižvelgti tik į savo vidinį balsą, leidžiant tekėti energijai. Be abejonės, klaidų išvengti neįmanoma, bet kiekviena klaida yra nuostabi galimybė pakoreguoti savo kursą. Politikai, kunigai, tėvai, mokytojai, draugai ir darbdaviai - nei praktiškai, nei teoriškai neturi galimybės mums patarti, nei padėti kas liečia gyvenimo kelio, takelio ar šunkelio pasirinkimą. Nuo A iki B autostrada galima nuvažiuoti labai greitai. Taip, tai yra kryptis. Bet gamtos grožis atsiskleis tik išsukus iš jos.
Gyvenimo paslaptis, šviesa ir džiaugsmas slepiasi kiekvieno iš mūsų viduje, kurį mes turime nuo gimimo ir iš naujo privalome atrasti.
Ačiū visiems Lietuvoje sutiktiems meditatoriams būnant mano laivo švyturiu, šiuo audringu mano gyvenimo momentu.
Visiems linkiu geros kloties su meile iš rudenėjančio Urugvajaus."
Darius, 2011-05-20
, 2011m. gegužės mėn., Meditacijos centras "Ojas"