Jiddu Krišnamurti

Jiddu Krišnamurti (/Jiddu Krishnamurti/ˈdʒɪduːkrɪʃnəˈmɜːrti/) buvo Indijos filosofas, visuomenės veikėjas ir rašytojas. Nuo paauglystės dienų jis buvo Teosofų draugijos ruošiamas tapti "Pasaulio mokytoju", tačiau vėliau jis atsisakė šio titulo ir pasitraukė iš Teosofų draugijos.

Jį domino ir jis kalbėjo tokiomis temomis kaip proto prigimtis, psichologinė revoliucija, meditacija, dvasinis ieškojimas, žmonių santykiai. Jis pabrėžė psichologinės revoliucijos kiekviename individe poreikį ir teigė, kad jis negali būti atneštas išoriniu poveikiu - ar tai būtų religija, politika ar socialinė veikla.

Krišnamurti gimė Indijoje. Būdamas 14-os metų jis sutiko Teosofų draugijos lyderius ir okultistus Čarlzą Leadbeaterį (/Charles Webster Leadbeater) ir Anną Besant (/Annie Besant/) ir nuo tada buvo mokomas ir ruošiamas tapti "Pasaulio Mokytoju". Čarlzas Leadbeateris buvo žinomas aiškiaregis ir pirmą kartą pamatęs Krišnamurtį buvo priblokštas "nuostabiausios auros, kurią kada nors esu matęs, be menkiausio savanaudiškumo pėdsako."

1929 m. metais Krišnamurtis savo garsiojoje kalboje atsisakė jam taikomo titulo ir paleido "Rytų žvaigždės ordino" organizaciją, kuri buvo įkurta jo, kaip Pasaulio mokytojo atėjimą paremti.

Krišnamurti teigė, kad jis nepriklauso jokiai religijai, rasei, nacijai ar filosofijai ir praleido likusį gyvenimą keliaudamas po pasaulį ir kalbėdamas didelėm ir mažom auditorijom. Jis parašė daug knygų,tarp kurių žinomiausios "Pirmoji ir galutinė laisvė" (/The First and Last Freedom/), "Vienintelė revoliucija" (/The Only Revolution/) ir "Krišnamurčio užrašai" (/Krishnamurti's Notebook/). Paskutinė jo vieša kalba buvo 1986-ais metais Madrase, Indijoje, likus mėnesiui iki jo mirties.

Tiesa yra "kraštas be kelių" ir jos negalima pasiekti per jokią organizaciją, religiją ar sektą. Tai yra mano požiūris ir aš laikausi jo absoliučiai be jokių išlygų. Tiesa, kuri yra beribė, besąlygiška, nepasiekiama jokiais keliais, negali būti organizuota; jokia organizacija neturi būti suformuota vesti ar siūlyti tam tikrą kelią. ... Tai nėra didingas veiksmas, nes aš nenoriu pasekėjų. Nuo momento, kai sekate kieno nors pavyzdžiu, jūs nustojate sekti Tiesą. Man nerūpi ar jūs kreipiate dėmesį į tai ką aš kalbu. Aš noriu nuveikti tam tikrus dalykus pasaulyje ir aš juos nuveiksiu su nepajudinamu susikaupimu. Mane domina tik vienas esminis dalykas: išlaisvinti žmogų. Noriu išlaisvinti jį nuo visų narvų, visų baimių ir nesteigti religijų, naujų sektų, ar kurti naujas teorijas ar naujas filosofijas.

- J.Krišnamurti, iš "Pasaulio mokytojo" titulo atsisakymo kalbos Teosofų draugijoje, 1929 m.