"Sveikesnius mus daro ne tai, ką valgome, o tai, ko nevalgome, ko nepridedame į puodą", - teigia Vokietijoje gyvenantis mitybos specialistas Jorg Krebber. Kai kurios jo žinios šokiruoja, nes yra netikėtos ir aukštyn kojom apverčia mūsų sveikos mitybos supratimą.

Savo sukurtoje mitybos sistemoje sujungėte rytietiškas ir vakarietiškas žinias. Ar tiesa, kad tinkama mityba gali užkirsti kelią visoms ligoms, o susirgus jas išgydyti?

Tikrai taip. Vokietijoje jau turėjau daug žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, - jie, dirbant kartu su medikais, buvo išgydyti subalansavus mitybą.
Bet nereikėtų manyti, kad, pavyzdžiui, nusipirkę mano knygą pasigydysite, vadovaudamiesi jos rekomendacijomis. Visoms ligoms atsirasti mityba daro įtaką. Netgi genetinėms. Tik kvailumui tai neturi įtakos.
Tibete teko matyti daug atvejų, kai labai sunkiai sergantys europiečiai buvo pagydyti tinkama mityba. Sunkios ligos pagydomos subalansuotu maistu ir mūsų kraštuose, tačiau pati didžiausia problema - ne tinkamas valgis, o pacientas, nevykdantis paskirtų rekomendacijų.
Visas žmogaus kūnas yra gryna chemija. Nuo jos priklauso mūsų mintys, pojūčiai. O valgis yra iš išorės pasaulio ateinanti chemija. Ta išorės chemija su vidine kontaktuoja arba harmoningai, arba neharmoningai.

Didelė dalis pasaulio kenčia nuo antsvorio. Per daug valgome?

Antsvoris - viena didžiausių šių laikų problemų. Dėl to pirmiausiai kalta per silpna, sutrikusi medžiagų apykaita. Reikia ją aktyvinti elektrolitais, subalansuoti natūraliais angliavandeniais, baltymais, riebalais, papildyti augaliniais vitaminais, enzimais, hormonais bei mineralais. Kai sureguliuojama medžiagų apykaita, antsvoris savaime dingsta.

Teigiama, kad dėl antsvorio kaltas skydliaukės hormonų trūkumas. Tai tiesa?

Taip, bet reikia pripažinti ir tai, kad skydliaukė priklausoma nuo virškinimo sistemos. Jei antinksčiai negamina pakankamai adrenalino, tuoj tai atsispindi skydliaukėje. Antinksčiai, inkstai ir skydliaukė tarpusavyje labai susiję.

Kaipgi sureguliuoti tą hormonų balansą?

Blogiausia, kad valgoma per daug cukraus ir per mažai elektrolitų turinčio maisto, t. y. sriubų. Nors kinų virtuvėje valgoma beveik viskas, kas tik įmanoma, kinų moterys nėra storos. Jos iki penkiskart per dieną išgeria sriubos. Sriubos Kinijoje, Japonijoje, kitose Rytų šalyse gatvėje galima nusipirkti ant kiekvieno kampo. Sriubos verdamos įvairios, su daržovėmis, su sojų ir grūdinių kultūrų produktu miso, žuvimi ar mėsa. Jos valgo ne tiek mėsą, daržoves, kiek sultinį, kuriame yra gausu mitybinių medžiagų, todėl jų medžiagų apykaita funkcionuoja gerai, su maistu suvartojama daug geros kokybės aliejaus bei baltymų - dažniausiai sojų varškės tofu. Beje, tofu turėtų būti valgomas būtinai su aliejumi, nes kitaip yra tiesiog nesveika.
Cukrus turėtų būti pakeistas ilgos pasisavinimo grandinės, t.y. turinčiu mažą glikeminį indeksą, cukrumi, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų sirupu. Tokį sirupą, - vienas tokių yra ryžių sirupas, - galima vartoti drąsiai, jis tinka ir diabetikams, insulino kiekis nuo jo nepakyla, o per du tris mėnesius net nukrenta.
Beje, medus - artimesnis paprastam cukrui, nėra labai sveika. Medų reikėtų valgyti, kai norisi jo skonio, bet kai norisi saldaus arba gaminant saldžius patiekalus geriau vartoti ryžių sirupą.
Dar viena priežastis, kodėl žmonės turi antsvorio ir atsiranda celiulitas - vadinamieji transriebalai. Šiandieninės pramonės aliejai beveik visi yra pagaminti pakaitinant iki 200-250 laipsnių. Ta temperatūra aliejus nužudo, ir visi jie po proceso paveikiami stabilizatoriais.
Reikia suprasti tokį dalyką: jei normalų aliejų pakaitiname iki 180 laipsnių, - virėjai tai žino, - to aliejaus nebegalima vartoti, jis putoja. O kodėl gi tuos pramonės aliejus vis tiek vartojame ir jie nebeputoja? Mat jie po poveikio temperatūra yra apdorojami stabilizatoriais.

Tad kokius riebalus sveikiausia vartoti?

Tik šaltai spaustus aliejus. Vieni geriausių yra šaltai spausti ekologiški alyvuogių, saulėgrąžų, sezamo, rapsų branduolių aliejai. Reikėtų nepamiršti, kad alyvuogių aliejaus negalima kaitinti, jis vartojamas jau pagamintiems arba nekaitinamiems patiekalams. Rapsų branduolių aliejaus nereikėtų painioti su supermarketuose parduodamu rapsų aliejumi. Pirmasis tinkamas maistui, antrasis - tik automobiliui. Beje, jei parašyta ant butelio, kad aliejus yra šaltai spaustas, toli gražu ne visada taip yra iš tikro. Net ir Vokietijoje yra gudraujama aliejaus pavadinimais. Geros kokybės, ekologiški aliejai mityboje yra labai svarbu. Jei prasto aliejaus nepakeisi geru - niekas nepasikeis.

Ar jau ragavote lietuviškų cepelinų? Ar tai labai prastas maistas?

Neragavau, bet aš ir tradicinių vokiškų patiekalų valgau labai retai. Bulvių nereikėtų daug valgyti - ir prieš 200 metų bulvė buvo tik augalas puošybai, o ne mitybai.

Kaip vertinate maisto derinimo teoriją - mėsą valgyti tik su daržovėmis ir panašiai?

Nesu jokių dietų šalininkas, nes gyvenimas per daug gražus ir maistas turėtų teikti malonumą. Pagal mano mokymą, galima viską valgyti, jei maistas geros kokybės ir tinkamai subalansuotas.

Kiek kartų per dieną reikėtų valgyti?

Geriausia valgyt tris kartus, nes palanku tarp valgymų padaryti pertrauką. Pirmoje dienos pusėje rekomenduočiau daugiau vartoti skysčius - arbatas ir sriubas, o per pietus ir vakare valgyti normalų maistą.

Vieni savo rytmečio neįsivaizduoja be puodelio kavos, kiti, sekdami kai kurių specialistų patarimais, pirmiausia išgeria stiklinę vandens. Kaip pradėti dieną?

Kava nėra blogai, bet reikėtų tą kavą "subalansuoti" su lėkšte sriubos. Kava stimuliuoja adrenaliną, suaktyvina medžiagų apykaitą, bet atima elektrolitus ir organizmas netenka mineralų.
Rytas yra ypatingas metas, kuomet kūnas kaip kempinė sugeria tai, kas jam duodama. Rytą geriausia būtų pradėti puodeliu arbatos ir sriuba. Mano rekomenduojamas sriubos receptas yra šiitaki grybų ir japoniškųjų ridikų su daržovėmis ir prieskoniais sultinys. Ši sriuba - turtingas aminorūgščių, mineralų ir vitaminų gėrimas, kuris įkrauna žmogaus "akumuliatorius" visai dienai. Vokietijoje žmonės šią sriubą praminė "Druidų gėrimu". Reikėtų tik atminti, kad net ir mėsos sultinys yra geriau negu jokios sriubos. Tuomet jau esame užsitarnavę ir puodelį kavos. Gerai yra gaminant kavą įberti žiupsnelį druskos, šiek tiek cinamono ir kardamono.
Aš ir pats atsibudęs mieliau geriu ne kavą, ne vandenį, o sriubą.

Apie Jorg Krebber

Jaunystėje susirgusiam sunkiomis ligomis - astma, šienlige, įvairiomis alergijomis, Krono liga, hepatitais A,B,C, padidėjusia blužnimi - J. Krebber, sulaukusiam 25 metų, medikai nebedavė šansų pasveikti.
Tuomet Jorg nutraukė studijas ir išvyko į Rytus. Japonijos vienuolynuose jis mokėsi Rytų medicinos, mitybos, akupunktūros, vėliau Indijoje studijavo jogą, ajurvedą, fengšui ir šiatsu. Tibetiečių daktaras Bahn išmokė ligų diagnostikos pagal veidą, rankas, pėdas ir pulsą, medicininio masažo bei mitybos pagal in ir jan principą. Po vienuolikos metų visiškai pasveikęs Jorg sugrįžo į Europą ir čia tyrinėjo vakarietišką mitybos mokslą, ieškojo rytietiškų ir vakarietiškų mitybos žinių sintezės. 1984 metais Jorg buvo pakviestas Hamburge skaityti pranešimą "Maistas yra vaistas - rūgštys/ šarmai ir vėžys". Nuo tada Jorg skaito, veda mitybos ir organizmo valymo seminarus, leidžia knygas ir dalyvauja TV laidose.