Visa Visata yra balanse ir darnoj be įsakymų, baudų ir prievartos. Graži ir įkvepianti. Ypač vidurvasarį. Pagal prigimtį ir lygybes - dėsnius. Todėl geriausia save ir pasaulį pažinti ir būti balanse - per individualų patyrimą, meditaciją ir bendrus dėsnius. Palaipsniui patyrimą ir pažinimą išplečiant į bendrumą ir visumą, į aukštesnius kūnus ir Kosmosą. Pradžioje per vieną dieną pradedame patirti ir justi vienu kūnu aukščiau.
Sėkla gamtoj – kaip siela dvasioj. Sėkla gimsta, užauga ir toliau krinta ir auga arba kenčia nesąmoningai. Siela irgi gali arba gimti kūne ir augti bei mirti nesąmoningai kančioje bei varge, arba – sąmoningai pagal savo potenciją – laimingai, sveikai ir turtingai.
Lengva vieną sveiką sėklą transformuoti į sodą ar mišką, ar net vieną ląstelę – į bandą ar būrį, nes viskas Žemėje auga individualiai ir visuotinai pagal dėsnius. Taip yra ir su laime, sveikata bei turtais.
Lengviausia ir greičiausia įtampas kūne, prote ir sieloje atpalaiduoti, juos pažint ir transformuoti į laimę, džiaugsmą ir sveikatą per natūralias ir transformacines meditacines praktikas bei dinamines meditacijas, nes meditacija yra darna su vidumi, aplinka ir visuma. Per jutimus, derinimąsi, veiksmą ir sąmoningumą. Tik iš bemintės sąmonės matosi, kaip ugdyti, tekėti, vesti ir subalansuoti.
Gamta ir gyvas Kosmosas evoliucionuoja beveik nesąmoningai. Todėl juose daug nelaimių ir kančios. Sąmoningoje evoliucijoje visas nelaimes, kančias ir negalias galime transformuoti į laimę, šventę ir galias, meilę ir laisvę. Rezultatas - neaprašomas, neįsivaizduojamas ir beribis patyrimas, pažinimas ir balansas.