Interviu su Antonina Polunina

Domėjimasis ezoterika prasidėjo per Taro kortas ir runas ir jau niekada nenutrūko. Šiuo metu konsultuoju klientus, t.y.dirbu išimtinai ezoterinėje srityje, palikusi savo pagrindinę specialybę. Klientai tarytum skatino mane visą laiką ko nors mokytis. Aš gilinausi į Taro, Runas, lygiagrečiai domėjausi numerologija, kabala, mantika, astrologija, chiromantija ir pan. Visa tai traukė ir patiko. Po to man už kažką „pažadėjo“ prakeiksmą ir įvykdė. Ir įdomiausia, kad aš sekundžių tikslumu jutau, kada prakeiksmas įeidinėjo į mano kūną... Rezultate, būtent ilgas gydymasis tapo stimulu įsisavinti gydomąją REIKI energiją.

Visos šios žinios ir praktika padeda man, tarkim, jaustis GERAI!

Taip. Neskaitant to, kad aš didžiąją dalį savo gyvenimo praleidau Maskvoje, savo pasiekimus sieju su savo kaimiškomis šaknimis.

Pirmoji nutrinta kortų kaladė atiteko man atsitiktinai. Kažkas iš svečių užmiršo ją mūsų namuose ir vėliau nebepasigedo. Vėliau ši kaladė keliavo kartu su manimi po įvairius miestus ir sritis, ir netgi tada, kai aš išvykau uždarbiauti iš Orienburgo, kur gyveno mūsų daugiavaikė šeima (6 seserys ir 5 broliai), ir tada, kai likimas nubloškė mane į Čeliabinską, po to į Magnitogorską ir jau po to į Maskvą. Vedama kažkokio savo jaunatviško supratimo aš slėpdavau savo paprastą kaladę, kai kildavo kalbos apie žaidimą „Durnių“. Man atrodė, kad kortos įsižeis ir man daugiau nieko nekalbės.

 

Tuo metu aš nežinojau, ar buvo mūsų giminėje burianti kortomis senelė, ar pagal debesų formą nusakanti likimą prosenelė, ar raganius-senelis. Tai buvo marksizmo-leninizmo laikai, kai viskas buvo materializuota, ir iki tam tikro laiko labai partietiška. Bet mano istorija pasirodė paprastesnė negu aš maniau, „raustis“ giminės medyje reikėjo daug arčiau, apie ką man neseniai papasakojo pagyvenusi kaimo kaimynė. Aš dar nebuvau gimusi, kai mano tėvas išėjo į frontą, nuėjo iki Berlyno ir grįžo pas savo daugiavaikę šeimą su apdovanojimais. Pasirodo, kad karo metu karinė vadovybė naudojosi aiškiaregių ir pranašautojų paslaugomis, kurių tarpe buvo ir mano tėvas. Tik retkarčiais, dažniausiai tai būdavo gegužės 9, mes vaikai „tardydavom“ tėvą apie karo metus... ir tada užsidegimo akimirkomis jis išduodavo savo „karinę“ aritmetiką, įskaitant ir tai, už ką jis gavo apdovanojimus. Tai buvo savotiška ataskaita: kiek ugnies linijų, kareiviškų virtuvių, sandėlių buvo išgelbėta nuo apšaudymų, todėl, kad juos išdėstė pagal jų, aiškiaregių, patarimus. Į šią ataskaitą buvo įskaitomas ir laiko faktorius, kurio dėka jų pulkas kariavo su mažais praradimais. Pergalės frontuose – taip pat buvo jų nuopelnas.

Praėjo daug laiko... Dabar aš profesionali tarologė, runologė, chiromantė, Reiki meistrė-mokytoja. Ir dabar aš žinau, kad mano sugebėjimai šiose srityse atsirado ne staiga, o iš mano giminės, ir todėl, toliau tyrinėju savo giminės liniją. 

Kodėl kreipiasi, todėl, kad žmoguje visada yra tam tikras baiminimasis ir nepasitikėjimas. Iš savo patirties galiu pasakyti – tai visiškai nėra nevykėliai ir nepasitikintys savimi žmonės, tai nėra apsiverkusios mokinukės, pirmąkart susiduriančios su apgaule, ir pan. Į ezoterinius salonus ateina rimti verslo žmonės norėdami rasti geriausią savo verslo vystymosi rezultatą, ateina kūrybiniai žmonės arba tik ką pradėję kūrybinį kelią, kurie ieško optimalių savo projektų įgyvendinimo kelių, ateina moterys, kurios nori pagerinti santykius su partneriu. Žmonės nori turėti daugiau informacijos, kuri padėtų jiems būti dar sėkmingesniais. Į pranašautojus ir gydūnus žmonės kreipiasi ir tada, kai oficialioji medicina būna nepajėgi padėti.

Kad suprastume situaciją, save ir problemą mes einame pas pranašautoją tikėdamiesi išsklaidyti visas savo baimes ir abejones. Šiandien daugelis žurnalų ir laikraščių perpildyti „pažadais“. Tai kvietimas, kuris skirtas vienišiems ir netekusiems vilties žmonėms. O kodėl žmogus turėtų nusivilti? Ar jam uždraudė gerai gyventi, ar rankas apkapojo, ar galvą nurėžė? Kodėl žmogus vienišas? Ar jis gyvena dykumoje, ar pats save įvarė į „vienatvę“? Žmogus negali būti vienišas jeigu pats nepasistengia įlįsti į šį „kailį“.

Dažniausiai lankymasis pas Orakulus reiškia viena – klientai nori už viską, kas vyks jų gyvenime atsakomybę perkelti kitam žmogui, o patys sudėję rankas laukia, kada pranašystės pradės pildytis. Bet klientas visada turi resursų, kad pats prisiimtų atsakomybę už savo gyvenimą ir elgesį, už savo pasirinkimų sistemą. Mūsų užduotis – aktyvizuoti šiuos resursus ir „ iškelti juos į paviršių“ tam, kad klientas galėtų juos pamatyti ir savarankiškai jais pasinaudoti, ir ne daugiau. Šia prasme tarologas tampa katalizatoriumi.

Įsitikinti tuo, kad SENATVĖS KODO NĖRA ir todėl nėra ribų jaunystei.