Atleisti – reiškia, išsilaisvinti

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė
2011-12-18

Kas mūsų gyvenime būtų kitaip, jei gebėtume „paleisti“ tamsias mintis apie tuos, kurie mus įskaudino? Ar toks atleidimas įmanomas? Kaip galėtume tai padaryti? Šįkart kalbame apie tai, kas yra atleidimas, kodėl jis reikalingas ir kaip galime patys išsilaisvinti iš nuoskaudų liūno.

Kaip veikia nuoskaudos
Apie atleidimo svarbą kalba religijos, ezoteriniai mokymai ir didieji išminčiai. Kas būtent vyksta, kai žmogus atleidžia? Trumpai tariant, žmogus išsilaisvina nuo naštos, kuri slėgė jo širdį. Kai sunki širdis, nelengvas ir gyvenimas. Žmogus, nešiojantis savyje nuoskaudas, yra labai pažeidžiamas. Jį lengva „išvesti iš pusiausvyros“, įžeisti, papiktinti, nuliūdinti. Dažnai tai vyksta nesąmoningai: aplinkiniai žmonės jaučia, „nuskaito“ biolauke esančią nuoskaudos informaciją ir atitinkamai elgiasi. Panašus traukia panašų: nuoskaudos „pritraukia“ žmones, kurie įskaudina. Net jeigu šiaip jau jie nelinkę daryti bloga. Tai biolauko informacija „iššaukia“ tokį elgesį su nuoskaudą nešiojančiu žmogumi. Laikui bėgant atleisti, rodos, vis sunkiau. Nuoskaudos kaupiasi, nepasitikėjimas auga. Negi išeities nėra?

Atleidimo menas
Išeitis yra, ir ji vadinasi „atleidimo menu“. Jeigu turite nuoskaudų ir jaučiate, jog laikas nuo jų išsilaisvinti, kreipkitės į savo širdį. Ji yra nuostabusis Jūsų vedlys ir palydovas atleidimo kelyje. Kad ir kaip atrodytų keista, pažadinę širdyje meilę galite lengviau atleisti. Tiesa, iš pradžių širdyje apčiuopsite sunkumą, skaudulius. Tai – Jūsų šarvai, apsauga, kurią susikūrėte, kad išliktumėte. Po šiais šarvais tarsi po tamsiais debesimis slepiasi skaisti meilės saulė. Ji šviečia visada, ir jos šviesa gali palytėti jūsų gyvenimą. Tai gali nutikti bet kurią akimirką. Tereikia leisti sau tuo patikėti.

Ištirpdyti nuoskaudas kaip sniegą
Atleidimas nebūtinai turi įvykti per vieną sekundę. Žaibiški suvokimai – išimtiniai atvejai. Kaip sniegas tirpsta pamažu pavasario saulėje, taip ir jūsų nuoskaudos gali palaipsniui tirpi meilės šviesoje. Gali būti, kad toks palaipsnis vyksmas bus daug gilesnis ir veiksmingesnis. Kaip po žiemos ateina pavasaris, taip po skausmo ir kančios gali sekti džiaugsmo ir palaimos metas. Metų laikus valdo kosminiai dėsniai. Tie patys dėsniai valdo ir žmogaus gyvenimą. Tiksliau, žmogus pats valdo savo gyvenimą pasirinkdamas: eiti su šiais dėsniais išvien arba jiems priešintis. Jeigu apie šiuos dėsnius nieko nežinojote arba žinojote, bet jų nepaisėte, tikriausiai esate nelaimingi. Tai – irgi patirtis, kuri jus kažkuo praturtino. Klausimas: ar norite tęsti mokymąsi tokiu „kančių keliu“? O gal pasiilgote džiaugsmingesnio gyvenimo? Jeigu taip – išbandykite atleidimo meditaciją.

Meditacija „atleidimo galia“
Atsisėskite arba atsigulkite savo kambaryje, vietoje, kur jaučiatės saugūs. Galite pasileisti jums patinkančią muziką (ramią, su gamtos garsais, pavyzdžiui, lietaus, upės, jūros bangavimu, delfinų garsais.) Neteikite pernelyg daug reikšmės šiai meditacijai. Nesitikėkite iš savęs per daug. Leiskite sau tiesiog išbandyti kai ką naujo. Laikui bėgant jums seksis vis geriau.
Patogiai įsitaisę, pradėkite stebėti savo kūną: kvėpavimo ritmą, širdies plakimą. Pajuskite širdį. Pamatykite ją kaip saulę, kuri ima šviesti vis skaisčiau ir paliečia kiekvieną jūsų kūno dalelę. Jeigu jaučiatės gerai, leiskite širdies – saulės spinduliams paliesti jūsų mintis ir jausmus. Kaip saulė šviečia visiems, taip jūsų širdis tešviečia viskam jumyse – ir tam, kas šviesu, pozityvu, ir tam, kas tamsu, negatyvu. Taip pamažu persisunksite šviesos, kuri yra tikroji jūsų prigimtis.
Šviesos vizualizaciją derinkite su kvėpavimu. Įkvėpdami pasisemkite jėgos iš širdies saulės, iškvėpdami ją paskleiskite po visą savo esybę. Jeigu ima verksmas, rauda – būtinai išsiverkite. Taip išsivaduosite iš energetinių įtampų kūne. Tęskite meditaciją tol, kol jaučiate poreikį. Pirmą kartą nepersistenkite. Visada galėsite pratęsti. Jūsų tikslas – ne žaibo tvykstelėjimas, o palaipsniui ateinantis žalias meilės pavasaris.
Šią meditaciją galite praplėsti savais vaizdiniais. Galite įsivaizduoti, kad kūną tarsi užklojęs sniegas, kurį tirpdo jūsų širdies saulė. Vėliau gali būti, kad iš po sniego išdygs žali daigeliai. Paskui, galimas daiktas, sulauksite ir gėlių žiedų. Juk pavasaris - žydėjimo metas! Kad ir ką bematytumėte, leiskite sau išjausti. Iš pradžių, kol nuoskaudos gožia širdies meilę, medituoti gali būti nemalonu. Jūs prisiliečiate prie savo sielos žaizdos, ir jums skauda. Bet žinokite, kad skausmas neša gijimą. Įsileiskite skausmą į širdį, ir ji transformuos šią patirtį. Skausmą pavers meile, nes meilė yra tikroji Jūsų prigimtis.
Meditaciją atlikite taip dažnai, kaip jums norisi. Trukmę irgi telemia jūsų vidinis komforto jausmas. Gerai, jeigu medituojate reguliariai – tam tikrą dieną, tam tikrą valandą. Taip kūnas, protas ir jausmai iš anksto „įsijungia“ susitikimui su savimi. Vieniems geriau tai daryti ryte, kitiems – vakare. Sekite savo ritmą. Bandykite ir atraskite. Blogiau tikrai nebus. O gėriui, kuris atsivers nuoskaudoms gyjant, ribų nėra!

Nuoširdžiai linkiu sėkmės. Svarbiausia – tikėti savimi. Auginkite šį tikėjimą, ir jums bus lengviau gyventi. Jūs patys viską galite, nereikia jokių mokytojų ir pranašų. Jūs esate dieviški. Jūs esate nuostabūs. Ir jūs esate verti gyvenimo džiaugsme ir meilėje.